Švč. Mergelė Marija – Gailestingumo Motina
PASIDALIJIMAS KANČIA
Kai kalbame apie Dievo Sūnaus Įsikūnijimo slėpinį, visuomet pabrėžiame, kad Jėzus prisiėmė visą mūsų žmogiškąją prigimtį, išskyrus nuodėmę. Šis įstabus pasidalijimas apėmė visą Jėzaus žemiškąją patirtį, nuo Jo gimimo iki mirties. Marija pagimdė Sūnų – Atpirkėją, Jėzus paskutinį savo gęstančių akių žvilgsnį nuo kryžiaus nukreipė į Motiną. Tai pasidalijimas vienas kito būtimi, gyvenimas vieno kitame…
Jėzaus kančioje Marija yra ne tik stebėtoją, bet ir pagrindinė veikėja. Marija seka Jėzumi į Golgotą kaip tikra mokinė. Ji paėmė savo kryžių, kad sektų Sūnų. Jos asmenyje Motinos skausmas užbaigia Kristaus žmogiškąją patirtį ir įtvirtina Kristaus žmogiškumą visais, net ir pačiais skausmingiausiais aspektais. Stovėdama prie kryžiaus, ji išreiškia visą motiniškos meilės, matančios mirštantį savo sūnų, skausmą.
Marija niekada neatitraukė žvilgsnio nuo Jėzaus, o dabar, stovėdama prie kryžiaus, ji kontempliuoja Jo Veidą. Jėzus savo ruožtu žiūri į skausmo sudaužytą Motiną. Galime tik įsivaizduoti, kaip Viešpats būtų norėjęs stovėti šalia Marijos ir dalytis jos motiniškais jausmais, tačiau kryžiaus šešėlis nulėmė viską, auka buvo aukščiau bet kokių žemiškų troškimų. Šiuo tragišku ir lemiamu momentu jų žvilgsniai susitiko tarsi intensyvi meilės bendrystė, juose susipynė žmogiška ir dieviška meilė.
Mes ne visada atkreipiame dėmesį į šį momentą: Marija savo, kaip motinos, kančią išgyveno, dalydamasi Sūnaus kančia. Toje kančioje, kurią išgyveno Jėzus, yra sūnaus, žiūrinčio į motiną, skausmas. Gal labiausiai jaudinantis Kristaus kančios momentas ir yra būtent ši intymi motinos ir Sūnaus bendrystė, kai Jėzus patiki Mariją savo mylimiausiam mokiniui.
Tad kartu su Marija pažvelkime į Tą, kurį perdūrė mūsų nuodėmės. Pažvelkime į Marijos veidą ir įžvelkime jame rūpestį tos Motinos, kuriai po kryžiumi buvo pasakyta: „Štai tavo sūnus!“…
Adolfas Grušas
