Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (lapkričio 9 d.)
Lapkričio 5 d. Klaipėdoje įvyko Jubiliejaus metams skirta Katalikiškojo ugdymo konferencija, „Tikėjimas, viltis ir meilė: katalikiškų vertybių sklaida ugdymo procese“. Prano Mašioto progimnazijoje vykusios konferencijos dalyvių iš Vilniaus, Šiaulių, Marijampolės, Telšių ir Klaipėdos mintis informaciniame pranešime išsamiai pristato Telšių vyskupijos kurija.
„Katalikiška mokykla yra aplinka, kurioje susipina tikėjimas, kultūra ir gyvenimas. Tai ne tik įstaiga, bet ir gyva aplinka, kurioje krikščioniškas požiūris persmelkia kiekvieną discipliną. Krikščioniškasis tikėjimas nėra „priedas“, bet kvėpavimas, kuris aprūpina deguonimi visas kitas medžiagas“, – atidarydamas konferenciją kalbėjo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, perdavęs ir popiežiaus Leono XIV mintį, kad santykiai tarp žmonių yra svarbesni už nuomonę, o žmogus yra svarbesnis už programą.
Lapkričio 8 dieną Kauno arkikatedroje bazilikoje paminėtas nuolatinės Švenčiausiojo Sakramento adoracijos Kauno arkivyskupijoje dvidešimtmetis. Šia proga aukotų šv. Mišių homilijoje vyskupas Saulius Bužauskas išryškino tylios maldos svarbą, lygindamas Švenčiausiojo Sakramento adoruotojus su Moze, kuris užtaria savuosius, tyliai keldamas rankas į Viešpatį. Minėjimo metu buvo ypatingai padėkota Aldonai ir Algiui Statkevičiams, atnešusiems į Kauną nepaliaujamos Švenčiausiojo Sakramento adoracijos iniciatyvą ir seseriai Aloyzai Malinauskaitei SJE, ilgus metus besirūpinančiai, kad nepritrūktų adoracijoje Dievą garbinančių žmonių.
20-ąjį jubiliejų šią savaitę paminėjo ir Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centras.
„Vos įžengusi pro šio centro duris pastebėjau šv. Pranciškaus Asyžiečio portretą, kuris, rodos, švelniai ir globėjiškai žvelgė į mane. Čia jauku, modernu ir visai nepanašu į ligoninę – jauki sofa su pagalvėlėmis, dideli šv. Pranciškaus paukšteliais dekoruoti stiklai, jaukios medinės durys. Vingiuotais koridoriais žengiame pirmyn apžiūrėti, kur vyksta stebuklas ir žmonės atranda viltį“, – šiai progai skirtame straipsnyje įspūdžiais dalijasi Bernardinai.lt žurnalistė Aurelija Plokštytė. Jos kalbinama Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė papasakojo, kad onkologinių ligonių ir jų artimųjų susitikimai Švč. Širdies pranciškonės misionierės Benjaminos Borsato rūpesčiu prasidėjo prieš 25 metus Kretingos „Špitolėje“, o vėliau persikėlė pas brolius pranciškonus, kur tuo metu klebonavo br. Evaldas Darulis OFM, dabartinis Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras. Bernardinai.lt straipsnyje jis apibūdina, kuo rūpestis onkologiniais ligoniais yra artimas pranciškonų tarnystei:
„Šv. Pranciškus raupsuotąjį apkabino ir suprato, kad tai buvo Jėzus. Tai, kas buvo baisu ir šlykštu, tapo tuo, kas jam brangiausia. Jis slaugė raupsuotuosius, apleistuosius ir pačius vargingiausius. Šioje vietoje atsiskleidžia pranciškoniškojo dvasingumo forma. Dažnai žmogus išgirstą vėžio diagnozę sutapatina su mirtimi ar labai baisia liga. Tačiau žmonės sveiksta ir gyvenimas tęsiasi. Kviečiant prisijungti prie mūsų grupelės būdavo šmaikštaujama, kad čia atėjusieji nemiršta“, – prisiminė brolis Evaldas OFM.
Onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė, apibendrindama dvidešimties metų kelią, taip pat liudija, kad didžiausias čia vykstantis stebuklas yra tai, kad žmogus atranda viltį. „Žmogus dvasiškai nemiršta pirma laiko. Juk jis gali būti gyvas, bet viduje miręs. Jis gali manyti, kad niekas jam nepadės, niekas jo neišgydys. Tačiau vilties piligrimystė reiškia turėti viltį ir judėti su ja, kad ir kaip būtų sunku. Vėžiu sirgusi rašytoja Jurga Ivanauskaitė rašė: „Aš nepasveiksiu, bet stebuklas jau įvyko – aš sutikau Dievą“, – dienraščiui Bernardinai.lt pasakojo Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė.
Naujausiame žurnalo „Artuma“ numeryje daug dėmesio skiriama palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo 600 metų sukakčiai. Apie palaimintojo asmenį, jo dvasingumą ir šventumą, gerbimo tradiciją straipsnyje „Rožė kryžiaus papėdėje“ rašo Bažnyčios istorikas dr. Liudas Jovaiša. Temą pratęsia Inesos Vaitkūnaitės parengtas straipsnis „Videniškiai ir šiandien atverti ing viečnastį“, kuriame pasisako palaimintojo Mykolo Giedraičio išgarsinto miestelio žmonės ir parapijos klebonas kun. Kęstutis Kazlauskas, papasakojęs apie 2024 m. kilusią iniciatyvą rengti piligriminius žygius nuo Giedraičių bažnyčios iki Videniškių, pavadintus „Palaimintojo Mykolo Giedraičio keliu“, bei tradiciją kiekvieno mėnesio 4 dieną šv. Mišiose minėti Mykolo Giedraičio gimimą dangui ir laiminti susirinkusiuosius bažnyčioje saugoma palaimintojo pirmo laipsnio relikvija.
Parengė Giedrius Tamaševičius
