Patriarchas Baltramiejus Lurde: venkime dvasinio aklumo
Ir jis, anot patriarcho, kaip milijonai piligrimų, į Lurdą atvyko jausdamas vilties ir išgijimo troškulį, kad vieną dieną būtų, vedant Šventajai Dvasiai, įveikti pasidalijimai, paveldėti su istorijos ligomis, ir krikščionys išpildytų Viešpaties maldą būti „viena“. „Kaip nuolat kartodavo ekumeninis patriarchas Atenagoras: „Vienybė bus pasiekta, tai bus stebuklas, naujas istorijos stebuklas. Kada? Turime tam pasirengti. Nes su stebuklu yra kaip su Dievu: jis visada arti“, – citavo Baltramiejus savo pirmtaką, vėliau priminęs, kad jis su popiežiumi Pauliumi VI atšaukė abipuses anatemas ir žengė kitus svarbius ekumeninius žingsnius.
Pasak Baltramiejaus, priminusio, kad pirmą kartą jis Lurde lankėsi 1995 metais, Dievo Motina čia per paprastą mergaitę – vėl parodydama pirmenybę nuolankiesiems – Bernadetą Soubirous perdavė žinią tos epochos žmonėms.
Nuo pirmojo jo apsilankymo Lurde, konstatuoja ortodoksų patriarchas, planetos būklė pablogėjo, atotrūkis tarp vargšų ir turtingų padidėjo, smurto tarp žmonių irgi, bendruomenių ir tautų, taip pat gamtinių katastrofų. Daugėja atvejų, kai imami neigti kiekvieno žmogaus vidinis orumas, žmogaus teisės, tarptautinė teisė, universalizmas – principai, kilę iš Evangelijos. Vietoj to vėl aukštinama brutali jėga, sujungusi senus stabus su moderniąja technokratija. Dideli, įvairūs ir skubūs ekologiniai, humanitariniai, dvasiniai, bažnytiniai ir kitokie iššūkiai padiktavo daug jo ir popiežiaus Pranciškaus bendrų iniciatyvų, priminė patriarchas, pasak kurio, mokslo duomenų nepaisančios sąmokslo teorijos, panašiai kaip ir asmenų elgesio pasekmių aplinkai nepaisanti Dievo visagalybės teorija, yra ne autentiško tikėjimo, o dvasinio aklumo liudijimas.
„Nebegalime atskirti savo maldų nuo kasdienių veiksmų. Perteklinis vartojimas, tarša, miškų ir jūrų naikinimas nėra tik ekologinės tragedijos: jos atskleidžia sielos žaizdą, mūsų laikų dvasinę krizę“, – tvirtina patriarchas, kviesdamas prisiminti krikščioniško tikėjimo praktinę išmintį, mokančią kantrybės, saikingumo ir atsisakymo džiaugsmo. Tikėjimas moko rinkis kokybę vietoj kiekybės, neaukoti grožio dėl naudos ir bendrystės dėl pelno, moko laisvės gyventi dėkingai, paprastai ir ramiai, žinojimo, jog tikras augimas yra lėtas. „Turime iš naujo išmokti vaisingo lėtumo, džiaugsmo matyti, kaip sėkla tampa medžiu, kaip kuklus gestas tampa gyvybės šaltiniu. Turime iš naujo atrasti tarpusavio ryšio teologiją. Planetos sveikata ir žmonių gerovė yra neatsiejamos. Negalime išgydyti žemės, neišgydę savo žmogiškųjų santykių. Ekologinis teisingumas ir socialinis teisingumas nėra dvi atskiros priežastys, bet dvi tos paties raginimo pusės: raginimo gyventi pilnatvėje. Esame lemiamoje kryžkelėje. Ar būsime karta, kuri renkasi komfortą, o ne sąžinę, ar karta, kuri, suvienyta tikėjimo, mokslo ir solidarumo, renkasi transformaciją, o ne sunaikinimą? Mūsų pasaulio ateitis priklauso nuo šio atsakymo – ne tik ekologinio, bet ir giliai dvasinio“, – pabrėžė ortodoksų ganytojas.
Jis neaplenkė ir dar vienos opios temos – tikėjimo redukavimo iki tapatybės, leidžiančio autokratinėms ir karo norinčioms jėgoms jį panaudoti savo tikslams, kurie prieštarauja Evangelijai. Patriarchas priminė 1872 metų susirinkimą Konstantinopolyje, kuriame pasmerkta „etnofiletizmo erezija“ – tautos sakralizavimas iki stabmeldiško laipsnio, lemiančio religijos supainiojimą su politika, padarančiu ja ginklu užkariavimui.
„Užpuldama Kijevą, Maskva, jos pačios žodžiais tariant, pradėjo „kryžiaus žygį“, kuris suvienijo pasaulietinę ir dvasinę valdžią neteisingame, beprasmiškai žiauriame kare, kuris, deja, Rusiją, organiškai dievobaimingą šalį, stumia į bedievystės bedugnę. Ši nauja sąjunga tarp sosto ir altoriaus iš esmės prieštarauja Evangelijai ir ortodoksijai“, – pridūrė Baltramiejus.
„Mes tikime, kad taika kyla iš paties Dievo gyvenimo, iš dieviškųjų Asmenų bendrystės. Ji yra dalyvavimas šioje amžinoje harmonijoje, kurioje meilė ir laisvė susijungia, bet nesusilieja. Įžengti į šią taiką reiškia įžengti į patį Trejybės judesį: meilės judesį, kuris nusileidžia į pasaulį, kad jį išgydytų ir pašventintų“, – sakė ortodoksų patriarchas. (RK / Vatican News)
