Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (spalio 26 d.)
Vienam iš jų atstovauja straipsnyje kalbinama Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė:
„Pažįstu daug tikinčiųjų, kurie palaiko ir aktyviai dalyvauja šiame kultūros sąjūdyje, nes jie yra ir Bažnyčios, ir kultūros bendruomenės žmonės. Girdėjome Mažosios studijos laidoje apie tai kalbant kardinolą Audrį Juozą Bačkį. Daugelis norėtų girdėti daugiau katalikų balsų, nes kultūros protesto ginamos vertybės yra ir Bažnyčios vertybės, pirmiausia – žmogaus orumas. Tačiau suprantu, kad šioje situacijoje bet koks pasisakymas gali būti priimtas kaip politinė pozicija“.
Šį pavojų įžvelgia ir Krekenavos bazilikos rektorius, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Gediminas Jankūnas, manantis, kad Bažnyčia neturėtų reikšti savo nuomonės tokiuose protestuose. „Bažnyčia – religinė organizacija, kuriai žmonės priklauso pagal asmeninį tikėjimo pasirinkimą, o kultūra yra labiau žmogiško veikimo išraiška. Nors kultūra glaudžiai susijusi su religija, tai nėra tapatūs dalykai. Bažnyčia savo mokymu įkvepia ir ugdo, bet kartu palieka žmonėms patiems spręsti šio pasaulio kultūros klausimus“, – dienraščiui Bernardinai.lt teigia kun. Gediminas Jankūnas.
Ar politikė, atstovaujanti Bažnyčios mokymu grindžiamam požiūriui į nėštumo nutraukimą, tos pačios lyties asmenų partnerystes įteisinimą ir Stambulo konvenciją yra tinkama eiti teisingumo viceministrės pareigas? Diskusijas dėl Kristinos Zamarytės-Sakavičienės paskyrimo į šias pareigas dienraščiui Bernardinai.lt komentuoja Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas: „Ši situacija atskleidžia mūsų visuomenės žaizdą – nepagarbą žmogui, kurio įsitikinimai yra kitokie. Jei profesinė kompetencija ir atsakomybė valstybės tarnyboje vertinama per ideologinę prizmę – ar žmogus mąsto „teisingai“, o ne ar dirba sąžiningai ir kvalifikuotai, – tuomet kyla ideologinės cenzūros pavojus. Reikalauti, kad valstybės tarnautojas atitiktų tam tikras ideologijos nuostatas, reiškia atmesti sąžinės laisvę ir moralinį pasirinkimą. Krikščioniškos vertybės, tokios kaip pagarba gyvybei, šeimai ir sąžinės laisvei, nėra politinė propaganda – tai žmogaus orumo pagrindas. Demokratinėje valstybėje turi būti vietos ir tiems, kurių pasaulėžiūra yra krikščioniška. Sąžinės ir įsitikinimų laisvė yra viena pagrindinių žmogaus teisių. Ji reiškia, kad žmogus neturi būti diskriminuojamas dėl to, jog jo moralinė laikysena kyla iš religinio tikėjimo. Jei žmones viešajame gyvenime atmetame dėl krikščioniškos pasaulėžiūros, rizikuojame prarasti laisvą visuomenę. Jeigu pradedame atmesti žmones vien dėl moralinės jų laikysenos, tada lojalumas ideologijai tampa svarbesnis už tiesą ir tarnystę bendrajam gėriui. Čia kyla grėsmė ir pačiai demokratijai bei piliečių sąžinės laisvei“, – pabrėžė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, pokalbio metu taip pat atkreipęs dėmesį į tai, kad mūsų visuomenei labai trūksta pasitikėjimo vienų kitais.
Pirmieji žingsniai kelyje į kun. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos paskelbimą palaimintuoju atspindi ilgus metus gyvuojantį žmonių tikėjimą šio Dievo tarno šventumu. Apie tai dienraščiui Bernardinai.lt pasakoja jo bylos Telšių vyskupijoje postulatorius kun. Vitalijus Kuodis: „Pabrėža buvo tikras idealistas. Šiuo metu gilinuosi į jo gyvenimą, ką jis skelbė, kuo iš tikrųjų gyveno. Pirmiausia į akis krenta kunigo noras vesti žmones Dievo link. Visi jo pamokslai buvo skirti žmogui priartinti prie Dievo. Aš, kaip postulatorius, matau šį Pabrėžos siekį ir turiu galimybę iš jo mokytis, kokiu galėčiau būti kunigu“, – teigia kun. Vitalijus Kuodis, išreiškęs viltį, kad Vatikanui pritarus, beatifikacijos byla galės būti oficialiai pradėta po kelių mėnesių.
