Rugsėjo 6 d. Vengrijoje – kankinės Magdalenos Bodi beatifikacija
Pal. Magdalena mirė 23 metų herojiškai apgynusi savo ir kelių kitų moterų nekaltumą nuo pasikėsinusio prievartauti rusų kareivio. Labai pamaldi ir krikščioniškai aktyvi Magdalena siekė tapti vienuole, tačiau sukliudė biografijos detalė: ji, kaip ir abu broliai iš neturtingos šeimos, buvo nesantuokiniai vaikai. Todėl savo idealų įgyvendinimo siekė vaikų globos organizacijoje Szivgarda – Širdies sargybos asociacijoje, ugdančioje pagal Švč. Jėzaus Širdies pamaldumą. Privačiu amžinos skaistybės įžadu pasiaukojusi Kristui Karaliui, Magdalena atsidėjo vargšų ir apleistų senolių, motinų ir vaikų globai, o užklupus karo audrai lankė slaugos kursus, kad galėtų tarnauti fronto linijose. Negalėdama įgyvendinti svajonės tapti pašvęstąja, subūrė katalikių mergaičių kuopą labdaros darbams: rengė maisto paketus karo lauko ligoninės pacientams, siuvo drabužius neturtingiems vaikams, rengė slaugos kursus.
1945 m. kovo 23 d. Raudonosios armijos kariai įžengė į Litero kaimą, esantį už 10 km nuo Vesprėmo ir vienas jų tą pačią dieną su aiškia intencija užpuolė Magdaleną, kuri pagal savo giliausius įsitikinimus ir pasiryžimą likti nekalta pasipriešino – gindama gyvybę ir skaistumą bedė kareiviui žirklėmis, lengvai sužeidusi, praspruko ir bėgdama įspėjo kitas ten pat buvusias moteris, įskaitant motiną, saugotis įniršusio rusų kareivio. Pastarasis, užsikoręs ant pastato stogo, šovė į Magdaleną ir mirtinai ją sužalojo. Palaimintoji mirė šaukdamasi Jėzaus. Sovietų kareiviai moterį išniekino ir po mirties: pavogė jos drabužius ir kitus asmeninius daiktus. Dukros kūną vietos kapinėse palaidojo tėvas.
Anot Šventųjų skelbimo dikasterijos portalo, formali pal. Magdalenos kankinystė ex parte persecutoris svariai paremta dokumentais: sovietų kariuomenė terorizavo Vengrijos gyventojus plėšdama jų namus ir niokodama bažnyčias, atimdama meno vertybes ir baldus šventvagiškiems tikslams. Šiame laikotarpyje užfiksuota daugybė kunigų ir tikinčiųjų pasauliečių užpuolimų. Moterys, pasipriešinančios išžaginimams, buvo kareivių nužudomos.
Kankinystė ex parte Servae Dei irgi išsamiai įrodyta. Nuo 1944 metų, kai priartėjo frontas ir pasklido kalbos apie sovietų karių Vengrijoje vykdomus baisumus, pal. Magdalena viešai pareiškė ketinanti likti ištikima skaistybės įžadui, net gyvybės kaina. Visas palaimintosios gyvenimas paženklintas tikėjimo, nulėmusio sakramentinę praktiką ir apaštališką uolumą, dvasios, pažymima kankinės hagiografijos pristatyme Šventojo Sosto dikasterijos portale. (SAK / Vatican News)
