Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugpjūčio 24 d.)
Savo prisiminimais apie šio įvykio svarbą svetainėje vilnensis.lt dalijasi vienas iš akcijos organizatorių ir dalyvių – Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas:
„Manau tai, kad sugebėjome atkreipti pasaulio dėmesį į Baltijos šalių padėtį, žmonės įvairiose šalyse dar kartą išgirdo apie Baltijos šalių sovietinę okupaciją. Amerikos prezidentas Ronaldas Reiganas pasirašė deklaraciją dėl Baltijos šalių laisvės dienos paskelbimo. Lietuvoje aktyviai veikė pogrindis, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika buvo verčiama į kitas kalbas, plačiai skelbiama. 1985 m. niekas nesitikėjo, kad ne tiek daug liko iki sėkmės. Visi to tikėjosi, bet kol dar neįvyko, tai tikrai nebuvo realybė. Taigi buvo šiek tiek šviesos, bet vis tiek tai buvo lyg laikyti žvakę tamsoje ir tikėtis, kad sukursi pakankamai šviesos judėti. Buvo daug jaunatviško entuziazmo. Drąsa daro stebuklus“, – apibendrino Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, drauge kviesdamas rugpjūčio 24 d. minimos Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga jungtis į Pasaulinę maldą už Ukrainą.
Rugpjūčio 22 d. Pivašiūnuose, svarbiausioje Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vietoje, garsėjančioje Švč. Mergelės Marijos – Nuliūdusiųjų paguodos užtarimu, baigėsi aštuonias dienas trukę Žolinės atlaidai. Juose šiemet buvo paminėta ir Pivašiūnų bažnyčios 200 metų sukaktis. Šia proga buvo išleistas albumas „Pivašiūnai“, pristatantis ilgą Pivašiūnų parapijos istoriją ir jos šventoves. Apie tai savo internetinėje svetainėje praneša Kaišiadorių vyskupija.
Rugpjūčio 21 d. dienraštyje bernardinai.lt paskelbtame straipsnyje „Demokratija prieš monarchiją: kodėl žiniasklaidai ir Bažnyčiai sunku susikalbėti?“ žurnalistai Tomas Kemzūra ir Vytautas Markevičius kalbina įvairius ekspertus, aiškindamiesi, ar įmanoma suderinti skirtingus Bažnyčios ir šiuolaikinės žiniasklaidos komunikacijos principus.
Komunikacijos eksperto Liutauro Ulevičiaus teigimu, Bažnyčios bendravimo su žiniasklaida „konfliktas“ esąs tarsi užprogramuotas dėl per ilgą laiką nusistovėjusių taisyklių ir dėl to, kad Romos Katalikų Bažnyčia gyvenanti pagal monarchinę, o ne demokratinę struktūrą. Pasak šio eksperto, „dauguma visuomenės, pagal tradiciją pripažįstanti statusą, tuo pat metu reikalauja viešumo, skaidrumo ir atsakomybės. O organizacijos viduje remiamasi kitais principais, taisyklėmis, kurie prieštarauja demokratinio viešumo principui ir netgi turi priešingas nuostatas nei XXI amžiaus viešoji erdvė“. Liutauras Ulevičius taip pat pabrėžia, kad ilgus metus Romos Katalikų Bažnyčios Lietuvoje turėtas išskirtinis statusas iki šiol lemia ir didesnį dėmesį jai, didesnius lūkesčius bei itin aukštus etikos, moralės ir kitus reikalavimus.
Dienraštyje bernardinai.lt kalbinami už komunikaciją atsakingi Bažnyčios atstovai taip sutaria dėl skaidrumo ir viešumo pirmenybės, tačiau pabrėždami būtinybę atsirinkti, ką visuomenei būtina žinoti.
Kauno arkivyskupijos komunikacijos koordinatorius kun. Gintaras Blužas teigia, kad viena iš bažnytinės institucijos komunikacijos užduočių – gebėti bendrauti taip, kad Bažnyčios įvaizdis sutaptų su jos tikrove, nes „kartais įvaizdis gali būti labai geras, bet tikrovė – menkesnė už įvaizdį.“ Sutikdamas, kad Bažnyčios pareiga yra pasakyti tai, ką visuomenė turi teisę žinoti, jis pripažįsta ir didėlės išminties poreikį sprendžiant, kada ir apie ką kalbėti, o kada tylėti, pabrėždamas, kad tenkinti žmonių smalsumą – neprivaloma.
„Tačiau jei tylima tik tam, kad būtų išsaugota reputacija, tai yra Bažnyčios klaida, o ypač krizinėse situacijose. Jei, esant tokiai padėčiai, teisingai ir atsakingai komunikuoji, ilgainiui reputacija kaip tik gali pagerėti, o krizė – tapti galimybe parodyti autentiškumą ir rūpestį“, – teigia Kauno arkivyskupijos komunikacijos koordinatorius kun. Gintaras Blužas.
