Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugpjūčio 17 d.)
Krekenavoje vykstančių Jubiliejinių Žolinės atlaidų proga dienraščio bernardinai.lt žurnalistas Vytautas Markevičius kalbina Krekenavos bazilikos rektorių kun. Gediminą Jankūną. Tarp aptariamų temų – artimas ryšys, siejantis Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką su Romoje esančia Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiąja bazilika, ypatinga dovana, kurią šiais metais Krekenavos bazilikai iš Romos perdavė kardinolas Rolandas Makrickas ir Vilties Motinos titulas, šiais metais suteiktas Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos stebuklingajam paveikslui.
Kaip sekasi šalia Palangos ir Kretingos įsikūrusio Vydmantų miestelio bendruomenei įgyvendinti kelis dešimtmečius puoselėtą svajonę turėti savo bažnyčią. Apie tai dienraštyje 15min.lt pasakoja prieš aštuonerius metus į šią parapiją paskirtas klebonas Karolis Petravičius.
„Kiekvienas statybų procesas – per vargus ir nerimą. Visko per tuos metus buvo: ir kelis kartus pabrangusių medžiagų, ir momentų, kad pavesdavo darbininkai, ir ištuštėjusių sąskaitų“, – prisimena kun. K. Petravičius, besidžiaugdamas nuo pagrindinio kelio jau matomu bažnyčios pastatu, o ypač tuo, kad visi parapijiečiai jaučia, kad pamažu kyla jų, sava bažnyčia, prie kurios nuolat prisideda kiekvienas. Skaičiuojama, kad iš viso Vydmantų bažnyčia atsieis apie 700 tūkst. eurų. Apie 400 tūkst. eurų bus suaukoję gyventojai. Kita suma gauta rašant įvairius projektus, iš vietos savivaldybės, įmonių. Apie tai dienraščio 15min.lt. žurnalistės Aurelijos Jašinskienės straipsnyje „Svajonių buvo, o lėšų – ne: kylančiai bažnyčiai žmonės aukoja ir pinigus, ir gintarą.
Kuo ypatingi yra šimtmečiais gyvuojančių vienuolynų sodai? Ši tema aptariama Aurelijos Plokštytės publikacijoje, kurią skelbia dienraštis bernadinai.lt. Vienas iš žurnalistės pašnekovų Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios klebonas monsinjoras Kęstutis Latoža pasakojo apie Karmelitų vienuolyno Aušros Vartų sodą, atkurtą šią vasarą ir kviečiantį miestelėnus patirti tylą, grožį ir dvasinę prasmę. Visos gėlės, vaiskrūmiai ir medeliai čia turi sąsajų su Biblija ir jos simboliais.
„Kuriant Aušros Vartų sodą buvo siekiama estetikos, nes gamtos grožis byloja apie Kūrėją. Žvelgdamas į gėlės žiedą aš matau ir Viešpaties veidą, kuris yra lygiai toks pat gražus. Juk Dievas ir sukūrė visą gamtą“, – mintis apie vienuolynų sodų prasmę apibendrino mons. K. Latoža.
Plačių pievų apsuptyje įsikūrusio Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno prioras t. Kazimieras Milaševičius OSB primena, kad pagal Bibliją pirmoji natūrali žmogaus erdvė yra ne miestas, kuris atsirado kaip gimtosios nuodėmės pasekmė, o sodas, turintis saugumo, palaimos ir gerovės prasmę:
„Ši saugi uždara vieta yra sukurta gyventi žmogui. Iš čia kilo vienuoliška klauzūra – erdvė, skirta tik vienuoliams. Anksčiau vienuolynai būdavo aptveriami aukštomis tvoromis, bet statydami Palendriuose benediktinų vienuolyną tvorų atsisakėme – nusprendėme sukurti gyvąją klauzūrą iš medžių. Visą mūsų teritoriją juosia medžiai, saugantys nuo vėjo ir pašalinių žvilgsnių“. T. Kazimieras taip pat primena, kad buvimas gamtos apsuptyje diktuoja kitokį gyvenimo būdą: „Žmogus ilgainiui pritampa prie jį supančio ritmo. Tai labai svarbu mums, vienuoliams, nes mes gyvename savaip, stengiamės neskubėti, turime tikslą būti čia ir dabar. Gamta mums tai primena“.
Vienuolynų soduose visais laikais buvo auginami augalai maistui, įvairios žolelės, tačiau, be šios praktinės naudos, jie simbolizuodavo ir rojų žemėje. Vaistažoles vertina, jas augina ir Palendrių broliai. Priminęs, kad Dievas, atvedęs pirmuosius žmones į sodą, davė jiems užduotį rūpintis augmenija, t. Kazimieras į tai kviečia pasižiūrėti plačiau – sodas yra tarsi visas pasaulis, ir mūsų atsakomybė – rūpintis gamta. Todėl, kai vienuolynas vis sulaukia ūkininkų pasiūlymų pievas panaudoti įvairioms kultūroms sodinti, broliai atsisako, nes siekia tausoti gamtą. „Pasaulio gal ir nepakeisime, bet visada galime pradėti nuo savęs ir liudyti pokyčius savo gyvenimu“.
Parengė Giedrius Tamaševičius
