Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugpjūčio 10 d.)
Kalbėdamas apie tai, kodėl jauniems žmonėms sudaroma atskira galimybė švęsti Jubiliejinius metus, vyskupas teigė, kad tokiu būdu patogiau pritaikyti infrastruktūrą ir sudaryti aktualesnę programą:
„Jaunimo jubiliejus parodė, kad Bažnyčioje yra nepaprastai daug jaunų žmonių. Bažnyčia nepriklauso tik vyresniems – joje tikrai labai daug jaunimo“. Dovydui Žilinskiui, kaip grupės vadovui, buvo džiugu matyti Šventosios Dvasios paliestus ir abstulbintus žmones. Jo nuomone, tokia patirtis padeda nesijausti vienišam ir primena, kad yra daug jaunų žmonių, kurie nebijo skelbti Kristų.
„Kiekvienam žmogui verta bent kartą gyvenime dalyvauti tokiose didelėse piligrimystėse, o jaunimui – bent sykį gyvenime nukeliauti į Jaunimo dienas“, – apibendrino vyskupas Saulius Bužauskas.
„Grįžti ne išsigiedojęs, o susigiedojęs – su savimi, tauta, su Dievu“ – šiais žodžiais savo patirtis Grigališkojo choralo savaitėje, liepos pabaigoje vykusioje Marijampolėje, apibendrina Joana Cironkaitė. Jos straipsnį skelbia dienraštis Bernardinai.lt.
„Tai laikas, kuriame tyla kalba, o giesmė tampa malda, gyvenimu ir Evangelijos liudijimu. Kai Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos skliautai, pripildyti žmonių su savo balsais, nuovargiu, baime, šypsena, kantrybe ir netikėta Evangelijos drąsa, tampa gyvuoju rezonatoriumi – ne tik garsui, bet ir Dvasiai. Evangelijos drąsa ne visada reiškia garsiai šlovinti – kartais tai reiškia tyliai likti šalia, kai kitas gieda geriau. Arba atsikelti dar prieš saulei tekant ir eiti į rytinę maldą, nors akys pilnos sapnų. Arba tiesiog kartoti tą vieną nepaklusnų neumos vingį, kol balsas pagaliau pasiduoda.
O kai stebi tuos, kurie šį kelią eina jau daugiau nei 20 metų, matai ne tik profesionalumą – matai ramybę. Jų giesmė jau yra jų gyvenimo dalis. Jie taip skaniai vingiuoja neumą, kaip kiti meldžiasi. Jie gieda – ir kartu mus moko, kad tikra grožio jėga kyla ne tik iš Dievo mums dovanoto talento, bet ir iš ištikimybės. Čia kiekvienas – ir naujokas, ir senas vilkas – turi savo kryžių. Savo skiemenį, kurio negali ištarti. Savo tylą, kuri niekaip neišgiedama. Bet savaitės pabaigoje viskas tampa viena giesme. Ir tada supranti – bendras grožis visada yra didesnis už asmeninį tobulumą,“ – rašo Grigališkojo choralo savaitės dalyvė Joana Cironkaitė.
Dienraštis „Kauno diena“ šią savaitę paskelbė straipsnį apie ypatingą Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapijos klebono Erasto Murausko veiklą. Prieš dvejus metus pradėjęs savo tarnystę Raudondvaryje jis čia subūrė vietos jaunimo muzikos grupę „Raudondvario daigai“: „Kai atvažiuoji į naują parapiją, reikia susipažinti. Nuėjau į Raudondvario gimnaziją, aplankiau visas klases, kad ramiai tamsiu paros metu galėčiau po parapiją vaikščioti: kai susipažįsti, tikimybė didesnė, kad jau negausi į galvą, niekas neprisikabins. Prisistatydamas sakiau, kad groju gitara, pakviečiau norinčius nemokamai išmokyti, duoti gitaras, pažadėjau, kad po pusės metų persilauš, po metų gros panašiai kaip aš. Nors Raudondvaryje pasiūla didelė, veikia Garliavos muzikos mokyklos filialas, galų gale ir Kaunas šalia, atsirado, kas užsikabino“, – pasakojo Erastas Murauskas, šiandien su naująja grupe koncertuojantis senelių, vaikų globos namuose, vaikų darželiuose, mokyklose.
Bernardinai.lt šią savaitę taip pat skelbia žurnalistės Rasos Baškienės išsamų pokalbį su vertėja, knygų autore ir piligrimų vadove dr. Jūrate Micevičiūte. Pokalbio tema – apie šimtmečiais formuotą ispanų karių moralę, jų gebėjimą administruoti ir klonuoti savo institucijas į kitas teritorijas, taip pat apie perteklinę savikritiką, nulemtą didžiulio informacinio karo, XVI a. kilusio tarp katalikų ir reformatų, taip pat ir apie tai, kodėl lietuviams svarbu vaduotis iš klišių, turimų apie kitas tautas.
