S. Ševčukas: neprarandame vilties, kad šis absurdiškas karas greitai baigsis
Ne tik pogrindžio laikotarpiu, sovietinių persekiojimų metais, bet ir anksčiau, kai Ukrainos valstybės dar nebuvo, Bažnyčia buvo vienintelė socialinė struktūra, atstovavusi tautai, sakė arkivyskupas. Taip buvo Abiejų Tautų Respublikos, vėliau Austrijos imperijos, Rusijos imperijos, o po to – Antrosios Lenkijos Respublikos valdymo laikais. Bažnyčia dažnai buvo vienintelė ukrainiečių tautos gynėja, atliekanti vaidmenį, kuris paprastai priklauso valstybei. Graikų Katalikų Bažnyčia visada rėmė tautos siekį sukurti savo valstybę. Ji atliko itin svarbų vaidmenį žlungant Sovietų Sąjungai, o ypač po nepriklausomybės paskelbimo transformuojant posovietinę visuomenę į demokratinę. Ji buvo tikra Mater et magistra – motina ir mokytoja, savo tautos auklėtoja.
Pasak arkivyskupo, dabartinis karas yra didžiulis išmėginimas ukrainiečių tapatybei, o kartu jis, nors ir per dideles kančias bei netektis, šią tapatybę stiprina. Šiandien ukrainiečiais jaučiasi ne tik tie, kurie priklauso ukrainiečių tautai etnine, kultūrine ar kalbine prasme, bet ir visi, kurie gina nepriklausomą Ukrainą: žydai, įvairių tautybių musulmonai, ukrainiečiai, rusai, lenkai, vengrai, graikai – visi gina savo tėvynę ir prisideda prie ukrainiečių tapatybės stiprinimo. Šis karas turi būtent tokį poveikį. „Rusų raketa neskiria ortodoksų ir katalikų, krikščionių, musulmonų ar žydų. Visi esame vienodai sužeisti ir visiems mums reikia gydymo. Ši bendra patirtis, nors ir tragiška, suteikė ukrainiečiams galimybę stiprinti vienybę. Švenčiame Nepriklausomybės dieną kaip nacionalinės vienybės dieną, kuri veda prie bendro socialinio projekto kūrimo: Ukrainos plėtros, pokario atstatymo, stipresnės Ukrainos su aiškesne tapatybe, su šios tragedijos patvirtinta tikrai europietiška tapatybe.“
Klausiamas, ką mano apie pastarųjų savaičių tarptautiniu mastu dedamas pastangas užbaigti karą Ukrainoje, arkivyskupas atsakė: „Manau, kad reiškiu visos tautos mintis, sakydamas, jog visi tikimės, kad šie tarptautiniai veiksmai, kurių imtasi aukščiausiu pasaulio lyderių lygmeniu, pagaliau padės užbaigti šį aklą ir absurdišką karą.“ Ukrainos žmonės ginasi, nes tai gyvybės ir mirties klausimas, tačiau šiandien žmonės mato, kad niekada anksčiau nebuvo tokio stipraus tarptautinio spaudimo Rusijai, kad ji nustotų žudyti ukrainiečius. Arkivyskupas ypač paminėjo vieningą Europos šalių lyderių laikyseną. Tai rodo, kad Europa Ukrainos kultūrą ir ekonomiką laiko savo dalimi.
„Prie visų šių žmogiškųjų pastangų mes, krikščionys, visada pridedame tai, kas sudaro mūsų tapatybę – tikėjimą ir maldą, – sakė arkivyskupas. – Pasitikime ne vien savo jėgomis, bet jaučiame, kad Viešpaties Dievo galybė šiandien apsireiškia šioje sužeistoje tautoje. Ir tai yra krikščioniškosios vilties pagrindas. Mūsų viltis yra Dievas, ir tie, kurie deda viltis į Dievą, niekada nebus nuvilti. Ši viltis yra tikresnė už bet kokius žmogiškus susitarimus.“
Galiausiai arkivyskupas padėkojo visiems krikščionims visame pasaulyje, visiems geros valios žmonėms, kurie konkrečiais būdais teikia pagalbą ir rodo solidarumą, dalyvauja humanitariniuose projektuose. „Esame dėkingi ir už maldas, nes žinome, kad malda yra tikrai nepaprasta jėga, kuri mus palaiko ir padeda mums gyventi šiomis dramatiškomis aplinkybėmis“, – sakė Sviatoslavas Ševčukas Vatikano radijui. (jm / Vatican News)
