Malda ir tyla Švedijos benediktinių vienuolyne
„Mūsų pašaukimas – toks kaip Dievo Motinos Marijos: nešti Jėzų į pasaulį“, – sako sesuo Katharina, benediktinių vienuolyno, įsikūrusio pietų Švedijos Ombergo miestelyje, priorė.
Anksčiau čia veikė liuteronių seserų bendruomenė. Devintajame dešimtmetyje kai kurios šiai bendruomenei priklausiusios seserys pradėjo intensyviau domėtis vienuolystės tradicija. „Kuo labiau gilinomės į šį klausimą, tuo aiškiau darėsi, kokios yra mūsų šaknys“, – aiškina sesuo Katharina. 1988 m. bendruomenė nusprendė prisijungti prie Katalikų Bažnyčios. Šis procesas truko beveik dešimt metų, nes norėta, kad jis vyktų sklandžiai, be nesusipratimų ar susipriešinimo. 1997 m. seserys persikėlė į naujai pastatytą vienuolyną, nes ankstesni namai tapo per ankšti. Jos sąmoningai pasirinko benediktinių regulą. „Aplankėme daug vienuolynų, ypač Vokietijoje. Mokėmės iš seserų, kurios jau gyvena šį gyvenimą“, – prisimena priorė. Jos taip pat sulaukė ypatingos paramos iš Paderborno arkivyskupijoje Vokietijoje veikiančio benediktinių vienuolyno. Ryšiai su vokietėmis seserimis palaikomi iki šiol.
Šiuo metu Švedijos Ombergo Švč. Jėzaus Širdies benediktinių vienuolyne gyvena 14 seserų. Beveik visos jos švedės. Jų amžius – nuo 40 iki 85 metų. Kasdienis gyvenimas vyksta pagal benediktinių maldos ir darbo ritmą. Vienuolynas taip pat priima svečius. Vienuolės turi „Tylos namus“, kuriuose priimami pavieniai asmenys ir mažos grupės. Dažnai į juos pasibeldžia netikintys žmonės, neturintys tikėjimo gyvenimo patirties, bet jaučiantys savyje dvasinį ilgesį. „Dažnai jie net nežino, ko ieško, tačiau čia randa atgaivą, – sako sesuo Katharina. – Jie neretai sako, kad ateina paprasčiausiai pailsėti ir pasiklausyti mūsų maldos.“
Norinčiųjų praleisti šiek tiek ramaus laiko vienuolyne netrūksta. Paklausa didelė – daugiau, negu seserys gali priimti. Yra 18 svečių kambarių, iš kurių trys yra rezervuoti kunigams arba vienuoliams. Benediktinių Švč. Jėzaus Širdies vienuolyną pamėgo ir kitų vienuolijų nariai. Dažnai čia apsilanko seserys vienuolės iš Danijos, Nyderlandų ir kitų mažų Skandinavijos vienuolynų.
Sesuo Katharina prisipažįsta, kad jos vienuolynas šiuo metu neturi kandidačių į vienuoles. Tačiau viltis sulaukti naujų pašaukimų yra gyva, nes jaunos moterys domisi vienuoliniu gyvenimu. „Mes nesiekiame daryti didelių dalykų, – sako švedė benediktinė. – Tiesiog stengiamės gyventi su Kristumi ir spinduliuoti jį savo gyvenimu.“ (jm / Vatican News)
