Br. Roger mirties metinės: „Pirmiausia prašome širdies ir gyvenimo paprastumo“
2005 metų Taizé naujametinis susitikimas buvo numatytas Milane, tad liepą, apie mėnesį iki netikėtos smurtinės br. Roger mirties, Milano arkivyskupija išleido specialų leidinį, skirtą naujametiniam susitikimui. Jame buvo paskelbtas br. Roger interviu, vienas iš paskutinių. Jis gerai perteikia šiam „ištikimam Viešpaties tarnui“, kaip sužinojęs apie jo mirtį jį pavadino popiežius Benediktas XVI, būdingą romumą, širdies atvirumą žmonėms ir Dievui. Pasak br. Roger, iš pradžių nei jis, nei jo broliai neįsivaizdavo, kad tiek daug jaunuolių atvyks į Taizé, kad patys vyks su jais susitikti už Taizé ribų. Bet vėliau, matydamas jaunuolių tolimą nuo tikėjimo, pasakė sau: reikia vykti ten, kur jie gyvena, į miestus, kad galėtų kartu su jais ieškoti atsakymų ir, jei įmanoma, atkreipti jų dėmesį į tą unikalią bendruomenę, kokia yra Bažnyčia, rengti susitikimus ne aplink save ar savo bendruomenę, bet visada kartu su parapijomis. Štai kelios br. Roger mintys.
Kodėl įkūrėte Taizé bendruomenę?
Jaunystėje mane stebino tai, kad krikščionys, nors ir tikėjo meilės Dievu, eikvojo tiek daug energijos, kad pagrįstų savo skirtumus. Klausiau savęs: ar, norint perduoti Kristų, yra kas nors skaidresnio už dovanotą gyvenimą, kuriame diena iš dienos vyksta konkretus susitaikymas? Nuo tada manyje vis labiau stiprėjo įsitikinimas, kad būtina sukurti bendruomenę, sudarytą iš žmonių, pasiryžusių dovanoti visą savo gyvenimą, besistengiančių suprasti vieni kitus ir visada liekančių bendrystėje. Bendruomenę, kurioje širdies gerumas ir paprastumas būtų kiekvieno dalyko centre. Tik savo gyvenimu tikintysis gali padaryti Evangeliją suprantamą. Praėjus trims šimtmečiams po Kristaus mirties krikščionis iš Šiaurės Afrikos, vardu Augustinas, rašė: „Mylėk ir pasakyk tai savo gyvenimu.“ Taip, mylėti ir kalbėti apie tai ne vien žodžiais, bet ir savo gyvenimu.
Jaunų žmonių, atvykstančių į Taizé, vis daugėjo. Kaip juos matote šiandien?
Tarp jaunų kartų visame pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie klausia savęs: ar galime viltis ateitimi? Kai kurie vaikystėje ar paauglystėje patyrė šeimos iširimą, buvo apleisti. Kai kurie klausia: kur rasti gyvenimo prasmę? Su tais, kuriuos priimame Taizé arba mūsų brolijose įvairiose pasaulio vietose, kur kai kurie mūsų broliai gyvena tarp vargingiausių, norėtume ieškoti, kaip atgauti tikėjimo šaltinių teikiamą veržlumą ir kaip gyventi Kristumi dėl kitų. Šiems jaunuoliams norime būti visų pirma žmonėmis, kurie klausosi, o ne dvasiniais mokytojais.
Kokia yra Taizé paslaptis?
Pats sau šio klausimo neužduodu. Tai, ką mes patiriame, ypač su jaunimu, mums patiems kelia nuostabą. Kodėl jų tiek daug atvyksta į Taizé ar į susitikimus, kuriuos rengiame kitur? Tai visiškai suprasime tik patekę į dangaus karalystę. Su savo broliais pirmiausia prašome Dievo, kad leistų suprasti, ką reiškia paprastumas – mūsų širdies ir mūsų gyvenimo paprastumas.
*
Taizé bendruomenės įkūrėjas Roger Schutzas gimė 1915 m. gegužės 12 d. Šveicarijoje. Jo tėvas buvo Reformatų Bažnyčios pastorius. II pasaulinio karo metais jis apsigyveno Taizé kaime, šalia kitados garsios benediktinų abatijos Kliuni. Aplink br. Roger susibūrė grupė žmonių, kurie 1949 m. davė įžadus gyventi kaip vienuoliai. Pirmieji jos nariai buvo kilę iš protestantų, kaip pats brolis Roger, bet greit prie jų prisijungė ir katalikų. Šitaip gimė savo narių kilme ir maldos stiliumi ekumeninė Taizé bendruomenė. Ji tapo svarbiu jaunimo traukos centru. Kasmet Taizé aplanko tūkstančiai ieškančių jaunuolių. Nuo 1978 m. rengiami dideli naujametiniai susitikimai. Kaip žinia, paskutinysis Taizé naujametinis susitikimas įvyko Taline, o kitas, 2025 m. pabaigoje, įvyks Paryžiuje. Rengiama daug kitų Taizé stiliaus susitikimų ne tik Europoje, bet taip pat Afrikoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynuose.
(RK / Vatican News)
