Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (liepos 27 d.)

Čia kalbinamas Šiaulių vyskupas Darius Trijonis priminė, kad Kryžių kalnas – ne tik lietuvių tautos tapatumo vieta, istorinio pasipriešinimo ženklas, nes dvasinė Kryžių kalno žinia yra daugiaprasmis simbolis: „Į Kryžių kalną vyksta piligrimai iš viso pasaulio – katalikai, įvairių krikščioniškų konfesijų tikintieji, kitų religijų išpažinėjai, net ir visiškai netikintys žmonės: kiekvienas turi savitą prisilietimą prie Kryžiaus sakralumo. Kryžių kalnas kalbina kaip fenomenas, kaip vieta, kur žmonės meldžiasi, palieka kryžių kaip padėkos ženklą, prašo palaimos, stiprybės“.

Vasara – įprastas metas ir ilgesnėms, kelias savaites trunkančioms piligriminėms kelionėms. Apie jų patirtį ir prasmę dienraščiui bernardinai.lt pasakoja Šventosios Šeimos kongregacijos sesuo Faustina Elena Andrulytė SF:

„Mano pažįstamų, kurie keliauja, leidžiasi į piligrimystę, ar sutiktų piligrimų motyvai – skirtingi. Yra tokių, ypač Ispanijoje, kurie keliauja dėl sportinių paskatų. Tikiu, kad tas kelias vis tiek kažkaip paliečia jų širdis. Daug kas kelyje ieško gyvenimo prasmės, nemažai yra pavargusių nuo kasdienybės tempo, taip pat tokių, kurie turi priimti svarbius gyvenimo sprendimus ir neapsisprendžia. Jie nori pakeisti aplinką, kurioje galėtų klausytis savęs. [...] Manau, piligrimystė pėsčiomis šių dienų žmogui yra būdas prisiliesti, nukeliauti giliau į save, į savo vidų, kur prabyla Dievas, kur gali suprasti tikruosius savo troškimus, savo patirtį, kur atsiveria naujos perspektyvos, suvokimas. Žmonės vis labiau tai atranda. Kodėl Ispanijoje pilni keliai piligrimų? Tai net vadinama piligrimų kamščiais. Kažkas traukia, kažko norisi – norisi dvasinio lygmens, tos dimensijos, ir žmonės intuityviai į tai eina. Šiandien matome atgimstančią piligrimystę pėsčiomis,“ – dienraščiui „Bernardinai.lt“  teigia sesuo Faustina Elena Andrulytė SF.

Vilniaus arkivyskupija šią savaitę apžvelgia per pastaruosius metus atliktus darbus, kuriais siekiama užtikrinti saugią aplinką nepilnamečiams ir pažeidžiamiems asmenims Vilniaus arkivyskupijos bendruomenėse.

Pranešama, kad per metus surengta 19 mokymų, juose dalyvavo 411 asmenų iš Vilniaus arkivyskupijos bei 64 dalyviai iš kitų Lietuvos vyskupijų. Mokymus išklausė ir 6 Lietuvos vyskupai. Dviejų dienų mokymuose dalyviai supažindinami su skirtingų smurto formų atpažinimo ženklais, vaiką žalojančio elgesio padariniais, prevencijos principais, tinkamo reagavimo būdais.

Šiuo metu pradedamas naujas mokymų etapas, kuriame dalyvaus pirmojo etapo mokymus baigę asmenys. Čia aptariami konkretūs atvejai, skiriama daug dėmesio praktinėms užduotims: kaip elgtis sudėtingose situacijose, kaip bendrauti su vaikais, paaugliais ir jų tėvais, kokius veiksmų algoritmus taikyti.

Vilniaus arkivyskupijos pranešime pabrėžiama, kad saugi aplinka kuriama įgyvendinant prevencines priemones: rūpinamasi nuolatiniu bendruomenės švietimu ir taikoma nulinė prievartos tolerancija. „Vilniaus arkivyskupija įsipareigoja tęsti šį darbą, kad būtų sumažinta bet kokios prievartos rizika Bažnyčioje. Tai yra neatsiejama misijos, kurią patikėjo Viešpats Bažnyčiai, dalis“, – teigia Vilniaus arkivyskupijos Nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos reikalų koordinatorius kun. Mykolas Sotničenka pranešime, kuris yra skelbiamas svetainėje vilnensis.lt.

„Kaip Jūs įsivaizduojate Rojų?“ – „Laiške skaitytojams“ pristatydamas naujausią „Artumos“ numerį klausia diakonas Darius Chmieliauskas:

„Nežinau, ar šis „Artumos“ numeris paveiks Jūsų vaizduotę, bet kažkodėl esu tikras, kad daugeliui iš mūsų, lietuvių, kaip ir Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Rojus – labai panašus į jūrą ir pajūryje nusileidžiančius bei kylančius angelus! Būtent taip mūsų didysis MKČ ne tik įsivaizdavo, bet ir nutapė bei pavadino tą paveikslą, kuriuo džiaugiamės papuošę šios „Artumos“ viršelį; o kad vaizduotei nebūtų per maža – jis dar ir simfoninę poemą „Jūrą“ mums paliko, tik jos, deja, čia negalim perteikti... Bet jei dabar jos klausytumėtės, tai jums tik patvirtintų tą čiurlionišką, lietuvišką, drįstu tarti – ir krikščionišką Rojaus viziją: kad ir kokie lietūs ir audros dabar siaustų – vis vien jie baigsis vieną dieną saulės nutviekstu dangum! Kad ir kokius vargus, skausmus ar tamsas išgyvename – tikrai išauš atvangos, palengvėjimo, šviesos... atostogų, rojaus rytas!“

Parengė Giedrius Tamaševičius