Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (sausio 12 d.)
Šia proga sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Lietuvos Laisvės gynėjų galerijoje eksponuojama fotografijų ir dokumentų paroda „Laisvas nelaisvoje šalyje. 2024 metų laisvės premijos laureatas Julius Sasnauskas“.
Seimo kanceliarijos parengtame pranešime rašoma, kad minėtas Seimo sprendimas „mums dar kartą primena Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo istoriją. Julius Sasnauskas buvo vienas jauniausių šio pasipriešinimo dalyvių. Dvylika metų paskyręs kovai už Lietuvos laisvę, Julius Sasnauskas už ją sumokėjo savo laisvės kainą: užbrauktą galimybę baigti mokyklą ir studijuoti pasirinktus mokslus, KGB persekiojimą, galiausiai – kalėjimą ir tremtį.“
Pranešime primenama ir šiais laikais visuomenę telkianti kun. Juliaus laikysena – „nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje jis išlieka svarbi Lietuvos viešojo gyvenimo figūra: Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino vienuolyno vienuolis, katalikų radijo „Mažoji studija“ darbuotojas ir vadovas, publicistas, knygų apie religiją, tikėjimą, įtaigiai papasakotų, autoironija ir subtiliu humoru dvelkiančių atsiminimų autorius.“
Sausio 6 d. Vilniaus arkivyskupija informavo apie neeilinį atradimą Vilniaus arkikatedros požemiuose. Praėjusių metų gruodžio 16 dieną čia atverta slaptavietė, kurioje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, buvo paslėptos karališkosios insignijos.
Slėptuvėje rastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė, Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės, nemažai kitų vertingų radinių.
„Bandymų ieškoti šių insignijų buvo ne vienas, todėl nuoširdžiai džiaugiuosi ir dėkoju visiems, kurie geranoriškai prisidėjo prie šių paieškų, kad kartu bendradarbiaujant kelioms institucijoms šios vertybės pagaliau atrastos. Dabar jos bus ištirtos, restauruotos ir ateityje pristatomos visuomenei.
Atrastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijos yra neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai, Vilniaus, kaip sostinės, ženklai, įstabūs auksakalystės ir juvelyrikos kūriniai“, – Arkivyskupijos pranešime spaudai teigia Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
Pirmojo šių metų „Artumos“ žurnalo numerio „Laiške skaitytojams“ redaktorius Darius Chmieliauskas žurnalo bičiuliams ir nedraugams linki, „kad visus mus ištiktų ši Jubiliejaus atlaidų malonė – neįmanomų panaikinti skolų, įskaudinimų, susipriešinimų, susiskaldymų ir visų įmanomų žaizdų gydymo, atleidimo aliejaus išliejimo bei išlaisvinančio gailestingumo balzamo. Žinau, kažkas gal sakys – tai utopiniai kliedesiai! Galbūt, bet jei Paulius ir jo skelbtasis Kristus Jėzus – ne melagiai, tuomet aš renkuosi patikėti ir viltis net ir tuo, kas, regis, neįmanoma. Na, o „Artuma“ ir šiais, Malonės metais, pažada tęsti tą pačią kelionę – su Bažnyčia, su Jubiliejumi, su Sinodu. Gal kas nors galvoja ar tikisi, kad pagaliau baigėsi tas Sinodas, baigsis ir tie popiežiaus Pranciškaus svaičiojimai apie kažkokį sinodinį keliavimą... Pasirodo – ne, Sinodas tik prasideda!“, – primena žurnalo „Artuma“ skaitytojams diakonas Darius Chmieliauskas.
Apie pokyčius vadovybėje šią savaitę informuoja Lietuvos Caritas. Po keturiolikos metų darbo Carite generalinės sekretorės pareigas palieka Deimantė Bukeikaitė. Savo veiklą ji tęs jau kaip socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.
„Esu dėkinga Caritui, kuris, galima sakyti, mane užaugino. Vos baigusi socialinio darbo studijas čia pradėjau darbuotis su komanda, padedančia prekybos žmonėmis aukoms, o pastaruosius 9 metus ėjau Lietuvos Carito generalinės sekretorės pareigas. Per šį laiką prie Carito misijos prisidėjo daugybė kolegų, savanorių, rėmėjų, pažįstamų ir nepažįstamų žmonių. Esu dėkinga kiekvienam, atsiliepusiam į pagalbos prašymą bei privačias iniciatyvas, pamatant žmogų, šeimą ar net ištisą vargstančią tautą, kaip atsitiko nesiliaujant karui Ukrainoje. Iššūkių – daug, tačiau taip pat ir džiaugsmo bei pasididžiavimo patiriant, kad kartu mes išties galime dar daugiau!” – apibendrino ilgametė Lietuvos Carito vadovė.
Dėkodamas Deimantei Bukeikaitei už visus darbo metus, Lietuvos Carito Tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas išreiškė viltį, kad „atsakingos pareigos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje Deimantei Bukeikaitei – ne tik jos darbo įvertinimas, bet ir galimybė pasitarnauti didesnei visuomenės gerovei sprendžiant socialines problemas, stiprinant nevyriausybines organizacijas, taip prisidedant prie brandesnės visuomenės kūrimosi“.
Kas pakeis socialinės apsaugos ir darbo viceministrės pareigas netrukus pradėsiančią eiti ligšiolinę Lietuvos Carito generalinę sekretorę bus paskelbta artimiausiu metu.
