„Vilties piligrimai“. Sausio 17-oji – katalikų ir žydų dialogo diena
Dabartinio katalikų dialogo su žydais pagrindai buvo padėti per Antrąjį Vatikano susirinkimą. Bažnyčios santykių su nekrikščionių religijomis deklaracija Nostra aetate, kurios paskelbimo 60-ąsias metines šiemet minime, ragino katalikus geriau susipažinti su judaizmo religija ir ją išpažįstančiais žmonėmis. Tai savo ruožtu reikalavo ir šiek tiek pakoreguoti savo krikščioniškąją tapatybę, savo pašaukimą būti Dievo tauta, kuris negali būti atskirtas nuo Izraelio tautos išrinkimo.
Labai svarbus įvykis katalikų ir žydų santykiuose buvo Jono Pauliaus II apsilankymas Romos sinagogoje 1986 m., kuomet popiežius judaizmo išpažinėjus pavadino krikščionių vyresniaisiais broliais. Kaip ne mažiau svarbus katalikų ir žydų santykių momentas minimas ir popiežiaus Benedikto XVI apsilankymas Kelno sinagogoje 2005 m. „Žydai ir krikščionys turi tą patį tikėjimo tėvą Abraomą, vadovaujasi Mozės ir pranašų mokymu; psalmės maitina krikščionišką ir žydišką dvasingumą, – tuomet kalbėjo Benediktas XVI. – Apaštalas Paulius tvirtina, kad žydų tautos pašaukimas ir išrinkimas yra neatšaukiami. Dievas vieną kartą išsirinkęs Izraelio tautą, savosios sandoros neišsižada. Kristuje sudaryta naujoji Sandora yra senosios tąsa. Be senosios naujoji Sandora nebūtų įmanoma. Dekalogas yra mūsų bendras paveldas ir mūsų bendras uždavinys.“ Religinis ir dvasinis žydų ir krikščionių artumas, sakė popiežius Benediktas XVI, turtingas bendras paveldas įpareigoja krikščionis ir žydus duoti bendrą liudijimą bendradarbiaujant žmogaus teisių, žmogaus gyvybės apsaugos, šeimos vertybių, socialinio teisingumo ir taikos ugdymo srityse. „Dekalogas yra mūsų bendras paveldas ir mūsų bendras uždavinys.“
Šiais metais minimos katalikų ir žydų dialogo dienos centre yra Katalikų Bažnyčios neseniai pradėtas švęsti Jubiliejus, kurio tradicija yra išaugusi iš biblinių Izraelio tautos jubiliejų. Italijoje minimos katalikų ir žydų dienos tema ta pati kaip ir Jubiliejus – „Vilties piligrimai“. Taip kartu nusprendė Italijos vyskupų konferencija ir Italijos rabinatas.
Šių metų dialogo dienos proga Italijos vyskupų konferencijos paskelbtoje žinioje primenamas popiežiaus Pranciškaus raginimas, kuriuo Jubiliejaus proga kreipėsi į viso pasaulio katalikus: „Tegul Jubiliejus visiems būna proga atgaivinti viltį“. Popiežius prašo pirmiausia Dievo žodyje ieškoti vilties pagrindo. Kad neprarastume vilties, turime grįžti prie Dievo žodžio, pakartota dialogo su žydais dienos proga paskelbtoje Italijos vyskupų konferencijos žinioje ir teigiama, kad dabar švenčiamas Jubiliejus iš tiesų yra labai palankus metas leisti kalbėti Raštui, o taip pat įsiklausyti, kaip broliai ir seserys žydai skaito Bibliją.
Toliau žinioje rašoma, kad katalikų ir žydų dialogas neturi būti tik nišinis dalykas, bet į jį turėtų įsitraukti visi gerai savo tapatybę suvokiantys tikintieji. Primenami garsiojo teologo ir biblisto, buvusio Milano arkivyskupo kardinolo Carlo Maria Martini žodžiai, kad šį dialogą katalikai turėtų suprasti ne tik kaip dvišalių ryšių su žydais stiprinimą, bet kad jie patys per šį dialogą aiškiau suvoktų, kaip labai jų tapatybė yra susijusi judaizmu, kaip tai atsispindi tikėjimo mokyme, liturgijoje, Bažnyčios dvasiniame gyvenime ir misijoje.
Katalikų ir žydų dialogo dienos proga sausio 16 ir 17 dienomis Popiežiškajame Laterano universitete surengta konferencija, kurioje dalyvavo Romos vyriausiasis rabinas Riccardo Di Segni, buvusi Romos žydų bendruomenės pirmininkė Ruth Dureghello, keli Italijos vyskupai, katalikų ir žydų biblistai. Konferencijos moderatorius Italijos vyskupų konferencijos ekumenizmo biuro vadovas mons. Marco Gnavi šia proga pasakė: „Jubiliejaus hebrajiškosios šaknys Katalikų Bažnyčiai reiškia kūrybingą, tikrą viltį, kuri tampa ženklu visam pasauliui“. (jm / Vatican News)
