Krikščionių vienybės savaitė Romoje (sausio 18–25)
Šventojo Sosto krikščionių vienybės dikasterija, kuri kartu su Pasaulinės Bažnyčių Tarybos Tikėjimo ir konstitucijos komisija koordinuoja kasmetinių Krikščionių vienybės savaičių rengimą, pasidalijo šiemetinės Savaitės programa Romoje.
Sausio 18 dienos pavakare ji pradedama kardinolo Kurto Kocho, Krikščionių vienybės dikasterijos prefekto, vadovaujamais Mišparais šv. Brigitos bažnyčioje, kuriuose tradiciškai dalyvauja ekumeninė delegacija iš Suomijos. Ją sudaro evangelikų liuteronų vyskupas Matti Salomaki, Suomijos ortodoksų vyskupas Elijas ir Raimo Goyarolla, katalikų vyskupas.
Sekmadienį, sausio 19-ąją, Šv. Pauliaus už mūrų bazilikoje, kurioje yra vienos iš keturių 2025 metų Jubiliejaus durys, susitinka katalikų charizminio judėjimo ir sekmininkų bendruomenių nariai.
Sausio 20 dieną ekumeninės apeigos vyks Metodistų bažnyčioje prie Šv. Angelo tilto, kurioms vadovaus pastorius Robertas Warrenas.
Sausio 21 ir sausio 22 dienomis Krikščionių vienybės savaitės susitikimai vėl sugrįš į Šv. Pauliaus už mūrų baziliką. Čia Mišparams atitinkamai vadovaus Romos liuteronų bendruomenės pastorius Michaelis Jonas ir Romos valdiečių bendruomenės pastorius Marco Fornerone.
Sausio 23 dieną, ketvirtadienį, katalikiškame ekumeniniame centre Romoje Pro Unione, bendradarbiaujant su kita Romoje veikiančia katalikiška ekumenine draugija Foyer Unitas, bus surengta diskusijų popietė. Jos metu profesorius Johnas Borelli iš Džordžtauno universiteto (Vašingtonas) skaitys paskaitą apie Nikėjos Susirinkimą ir ekumeninius ryšius šiandien. Galima priminti, kad šiemet yra minimos 1700-osios Nikėjos susirinkimo metinės. Po ilgų ir sunkių, neretai konfliktiškų įvairių kraštų Bažnyčių ir teologinių srovių diskusijų, prasidėjusių gerokai anksčiau, šiame Susirinkime buvo suformuluotas pirmasis visuotinis Bažnyčios Credo, visiems krikščionims bendras tikėjimo išpažinimas, kuris buvo papildytas 381 metų Konstantinopolio Susirinkime. Tai tas pats išpažinimas, kuris ištariamas per kiekvienas Šv. Mišias.
Tą pačią dieną Prancūzijos Šv. Liudviko centro kino salėje bus rodomas filmas apie benediktinų, tūkstantmečio katalikiško vienuolinio ordino, narius, kurie gyvena garsiajame Atono kalne, pasauliniame ortodoksų dvasiniame centre Graikijoje. Po filmo bus surengta diskusija.
Tos pačios dienos vakarą Romoje rengiamas „keliaujantis maldos budėjimas“. Jis prasidės liuteronų bažnyčioje, po to keliaus į Šv. Andriejaus Konstantinopolio ortodoksų patriarchato bažnyčią ir pasibaigs Šv. Kamilio Leliečio bažnyčioje, priklausančioje katalikams. Šios vigilijos metu pamokslaus metodistų pastorė, ortodoksų archimandritas ir katalikų vyskupas.
Galiausiai Šv. Pauliaus už mūrų bazilikoje vyks Mišparai, kuriuose dalyvaus Romos koptų ortodoksų bendruomenė.
Penktadienį, sausio 24 dieną, Šv. Pauliaus už mūrų bazilikoje susirinks Romos anglikonų bendruomenė.
Paskutinė ir pagrindinė Krikščionių vienybės savaitės diena Romoje bus sausio 25-oji, kai į Šv. Pauliaus už mūrų baziliką tradiciškai nuvyks popiežius ir vadovaus antriesiems Šv. Pauliaus atsivertimo iškilmės Mišparams.
Pirmoji Krikščionių vienybės savaitė surengta 1968 metais. Ji rėmėsi XX amžiaus pirmosios pusės pradžios ekumeninio judėjimo tradicija, visų pirma gimusia protestantų ir ortodoksų tarpe. Katalikų Bažnyčia, jei neskaičiuosime pavienių iniciatyvų, ganytojų ir tikinčiųjų, prie ekumeninio judėjimo prisidėjo po Vatikano II Susirinkimo (1962–1965). Jo ir vėlesniame popiežių mokyme nurodoma, jog krikščionių vienybės siekis yra ne pasirinkimas, bet pareiga tiems Kristaus mokiniams, kurie iš tiesų įsiklauso į Viešpaties maldą, kad „visi būtų viena“ ir supranta, kad krikščionių susiskaldymas bei tarpusavio nesantaika yra papiktinimas kitų akyse, dažnai paralyžiuojantis Evangelijos skelbimą, sklidimą, tikėtinumą bei pačių krikščionių bendruomenių santykius. Šiandien taip pat geriau suprasta, žvelgiant į Nikėjos Susirinkimo ir visos Bažnyčios istoriją, kad vienybė nėra paprastas vienodumas, kitų pavertimas tokiais kaip tu – praeityje šiai pagundai įvairių Bažnyčių tarpe pasiduota ne kartą. Galiausiai, kaip ir kitose krikščioniško gyvenimo srityse, būtina atsiminti, kad ne žmogiški susitarimai, bet pats Dievas yra vienybės kūrėjas. (RK / Vatican News)
