Kard. P. Parolinas Jordanijoje: yra vilties ženklų, kantrybė nėra naivumas
Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos vyriausiajam redaktoriui Andrea Tornielli šventės metu suteiktame interviu kardinolas pažymėjo, kad prieš keliasdešimt metų teritorija, kur buvo pastatyta ir konsekruota naujoji bažnyčia, buvo užminuota zona, į kurią buvo draudžiama įžengti. Šiandien žemė aplinkui yra dirbama, atvyksta piligrimai. Tai ženklas, kad įmanoma, kaip sakoma Biblijoje, ginklus perkalti į padargus. Su Dievo malone, su gyvosiomis tikėjimo jėgomis galima rasti sprendimus ir ten, kur rusena seni konfliktai. Artimieji Rytai yra krikščionių namai. Krikščionys priklauso šiai žemei, yra joje gyvenančių visuomenių pamatų dalis, kaip tai pavyzdingai matosi Jordanijoje. Todėl ir gali prisidėti prie visų svarbių klausimų sprendimo. Be krikščionių Artimieji Rytai būtų daug skurdesni, prarastų kai ką esminio, pridūrė P. Parolinas.
Interviu kardinolas apžvelgė situaciją kitose regiono valstybėse, kuriose šiomis savaitėmis ir dienomis įvyko svarbių pokyčių. Kalbėdamas apie naują mėginimą Sirijoje konsoliduoti valdžią, kardinolas vylėsi, kad krašto istorijoje iš tiesų bus atverstas naujas puslapis, o naujoje santvarkoje visi turės lygias pareigas ir lygias teises prieš įstatymą. Pozityvus signalas atėjo ir iš Libano, kuriame po ilgametės institucinės krizės išrinktas prezidentas. Kardinolas linkėjo, kad krašto politinės jėgos galų gale pasiektų susitarimą dėl bendrų principų ir viso krašto gėrio, pradėtų neatidėliotinas reformas.
Kardinolas priminė šiemetinį Pranciškaus linkėjimą diplomatiniam korpusui – diplomatijos ir derybų atgaivinimo, kad „galios teisė“ nenustelbtų „teisės galios“. Viena iš priežasčių, dėl kurių labiau pasikliaujama jėga, o ne derybomis yra tarptautinių institucijų, kurios buvo sukurtos būtent tam, kad padėtų valstybėms derėtis ir susitarti, nesugebėjimas atlikti savo vaidmens. Pasak Popiežiaus valstybės sekretoriaus, labai pageidautinas, kaip paminėta toje pat Pranciškaus kalboje, Helsinkio susitarimų nuostatų atgaivinimas – sugebėjimas neapsiriboti „priešo“ kategorija, bendrų sąlyčio taškų ir sveikų kompromisų paieškos. Teisingos taikos paieškos, kurios, pabrėžė kardinolas, turi gerbti tarptautinę teisę ir jos taisykles.
Pasisukus kalbai apie Kiniją ir vyskupų skyrimo klausimą, kardinolas pažymėjo, kad nereikia painioti kantrybės ir lėto ėjimo sunkiomis bei sudėtingomis sąlygomis, kurios kartais sustabdo ar stumia atgal, su naivumu. Sėjėjas beria sėklas, o po to laukia lietaus ir kol jos sudygs, kaip rašė apaštalas Jokūbas.
Kardinolo vizito programa Jordanijoje tęsėsi visą savaitgalį, joje numatyti susitikimai su vietos krikščionių bendruomenėmis bei Jordanijos valdžios atstovais. (RK / Vatican News)
