Jubiliejiniai metai: pirmiau – Dievo Gailestingumas, o tik po to žmogaus atsakas

Viena iš Jubiliejinių metų katalikiškų „akcijų“ – piligrimystė. Tikintieji, vilties piligrimai, gali gauti Šventojo Tėvo suteiktus jubiliejinius atlaidus, jei leidžiasi į maldingą piligriminę kelionę. „Išsiruošimas į kelionę būdingas žmogui, einančiam ieškoti gyvenimo prasmės. Piligriminė kelionė pėsčiomis itin padeda iš naujo atrasti tylos, pastangų ir esminių dalykų vertę“, rašoma bulėje „Spes non confundit“ (24). Piligrimystė suteikia galimybę atsitraukti nuo kasdienybės, išeiti iš rutinos ir susitelkti ties gilesne bendryste su Dievu.

Kiekviena piligriminė kelionė ypatinga, tačiau 2025-aisiais Jubiliejiniais metais turime malonę ne tik nuvykti į tam tikrą šventovę, bet ir peržengti Šventąsias duris, kurios yra tarsi patekimo į Viešpaties glėbį simbolis. „Praeiti pro šiuos vartus – tai lyg įeiti į Kristaus gyvenimą, tai yra priimti visą Kristaus būtį ir ja persiimti. Juk tai ir reiškia būti krikščioniu – būti Kristuje, nauju kūriniu, būti naujo dangaus ir naujos žemės pranašu, kuris ir yra vilties piligrimystės esencija“, – apie Šventųjų durų peržengimo reikšmę pasakojo kun. Artūras Kazlauskas.

Šiuo metu į Lietuvos piligrimystę Romoje užsiregistravo 2000 lietuvių.

Lietuvoje Jubiliejinių durų nėra

Jubiliejinės durys atvertos Šventojo Petro bazilikoje, Laterano bazilikoje,  Šventosios Marijos Didžiosios bazilikoje ir  Šv. Pauliaus už Mūrų bazilikoje. Tiesa, ne visi tikintieji galės nuvykti į Romą ir peržengti Šventąsias duris. Lietuvoje, kaip ir bet kuriame kitame pasaulio mieste, išskyrus Romą, Šventųjų durų nėra. Tačiau galime džiaugtis net 20 Jubiliejinių šventovių. Kiekvienoje iš jų galime švęsti Jubiliejinius 2025-uosius metus ir gauti atlaidus.

Verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje esančių jubiliejinių šventovių sąrašas pasipildė dar viena šventove – Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilika.

Lietuvos vyskupų konferencija patvirtino 20 šventovių, kurioms 2025 metais suteikiamas Jubiliejinės šventovės statusas:

1. Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika,
2. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika,
3. Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra,
4. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra,
5. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra,
6. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra,
7. Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra,
8. Lietuvos kariuomenės ordinariato pagrindinė Šv. Ignoto bažnyčia,
9. Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia,
10. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika,
11. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika,
12. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika,
13. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika,
14. Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė,
15. Aušros Vartų Švč. M. Marijos Gailestingumo Motinos koplyčia,
16. Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia,
17. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia,
18. Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilika,
19. Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia,
20. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika.

Jubiliejinių metų akcentas – atlaidai

Be Šventųjų durų aplankymo, vienas pagrindinių Jubiliejinių metų akcentų yra atlaidai, kuriuos galima gauti ne tik apsilankius Romoje ar kitose šventose vietose, kaip, pavyzdžiui, Šventojoje Žemėje, bet ir išvardytose Lietuvos šventovėse. Kiekviena Lietuvos vyskupija turi ne vieną Jubiliejinę šventovę, kurių durys nėra ypatingos, tačiau Lietuvos vyskupai joms suteikė ypatingą Jubiliejinės šventovės statusą. Tikintieji raginami neapsiriboti tik šventovių lankymu, bet ir dalyvauti šv. Mišiose, atlikti išpažintį. Popiežius Pranciškus ragina: „Nėra geresnio būdo pažinti Dievą, kaip priimti jo siūlomą susitaikinimą (plg. 2 Kor 5, 20), mėgautis jo atleidimu. Todėl neatsisakykime išpažinties, bet iš naujo atraskime šio gydančio ir džiuginančio sakramento grožį, nuodėmių atleidimo grožį!“ „Spes non confundit“, 23.

Apie išpažintį kun. Mykolas Sotničenka sakė: „Išpažintis yra asmeniškas Dievo ir žmogaus susitikimas ir regimas ženklas, per kurį Dievas žmogui suteikia neregimąsias malones. Kartu tai paties Dievo pasirinktas būdas atleisti žmogaus nuodėmes bei įkvėpti mus keistis. Dievas gerai pažįsta žmogų ir žino, kad jam reikia konkretaus ženklo, jog Dievas atleidžia, neberūstauja, nepyksta ir nesiruošia keršyti. Tuo apčiuopiamu įrodymu tampa išpažinties pabaigoje per kunigą pasakyti žodžiai „Tavo nuodėmės atleistos, eik ramybėje“.“

„Kiekvienas žmogus yra linkęs save pateisinti ir nepastebėti savo klaidų. Todėl išpažinties metu nuodėmklausys žvelgia į žmogų iš šalies ir pastebi tai, ko pats žmogus nenori matyti. Jis kviečia pažvelgti į širdies gelmes ir sąžiningai įvertinti savo pasirinkimus ir veiksmus. Vis dėlto atpažinta, išpažinta ir atleista nuodėmė nelieka be padarinių“, – tęsia kun. M. Sotničenka. Popiežiaus bulėje rašoma, kad iš asmeninės patirties žinome, kad nuodėmė „palieka žymę“, ji turi pasekmes, tačiau „nuodėmės likučius“ galima pašalinti per atlaidus.  

Lietuvių kalboje žodis „atlaidai“ turi dvi reikšmes. Šiuo žodžiu nusakome parapijos šventes, tarp kurių garsiausios vyksta Aušros Vartuose, Trakuose, Šiluvoje, Žemaičių Kalvarijose.  Tai yra bendruomenės šventė, kuri gali tęstis visą savaitę ir dar ilgiau. Kitą atlaidų reikšmę nusako Katalikų Bažnyčios Katekizmas: tai laikinõsios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje. Taigi atlaidai yra maldos forma, kurią Bažnyčia teikia kaip galimybę padėti sau ir kitiems, ypač mirusiems, ir gauti Dievo malones, kurios gydo nuodėmės padarinius. Vis dėlto atlaidų pelnymas turi tam tikras sąlygas. Kun. M. Sotničenka primena: „Fizinis dalyvavimas atlaiduose parapijose ar vykimas į Romą dar negarantuoja atlaidų antrąja prasme – laikinųjų bausmių už išpažintas nuodėmes atleidimo. Tam, kad būtų gauti atlaidai, reikia atlikti išpažintį, priimti Švenčiausiąjį Sakramentą ir pasimelsti popiežiaus intencijomis. Dar daugiau – kadangi mano gyvenimas susijęs ne tik su manimi vienu, o su daugeliu žmonių, visuotiniams atlaidams gauti svarbu atsisakyti prisirišimo prie bet kokios, net ir lengvos nuodėmės, nes ji atitolina mane nuo Dievo ir nuo kito žmogaus“.

Gailestingumo darbai – vilties piligrimų ženklas

Romoje Jubiliejinės durys atvertos ne tik šventovėse, bet ir „Rebibbia“ kalėjime. Tokiu gestu popiežius norėjo suteikti vilties. „Plačiai atverti duris yra gražus gestas. Tačiau dar svarbiau yra tai, ką jis reiškia: širdies durų atidarymą. Atviros širdys. Brolybė jas atveria. Uždaros, kietos širdys nepadeda gyventi“, - pasakojo popiežius Pranciškus.

Jubiliejiniais metais esame kviečiami tapti apčiuopiamais vilties ženklais daugeliui brolių ir seserų, gyvenančių sunkiomis sąlygomis. Todėl atlaidai taip pat siejami su gailestingumo ir atgailos darbais. Tikintieji skatinami dažniau atlikti artimo meilės ir gailestingumo darbus, iš naujo atrasti gailestingumo darbus kūnui: išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, nuogą aprengti, ateivį priimti, ligonį slaugyti, kalinį aplankyti ir mirusį palaidoti“ („Misericordiae vultus“, 15), taip pat tegul iš naujo atranda „gailestingumo darbus sielai: nemokantį pamokyti, abejojančiam patarti, nuliūdusį paguosti, pikta darantį sudrausti, įžeidimus atleisti, kantriai pakęsti mus skaudinančius žmones, melstis už gyvus ir mirusius“ (ten pat, 15, 15). 

Lankydami savo brolius bei seseris, kuriems reikia pagalbos ar kurie patiria sunkumų, pavyzdžiui, ligonius, kalinius, vienišus senelius, neįgaliuosius – pelnysime jubiliejinius atlaidus.

Prieš kone dešimt metų baigdamas Gailestingumo jubiliejinius metus popiežius Pranciškus pastebėjo, kad jubiliejinės durys užsiveria, tačiau Dievo Gailestingumas lieka atviras visada. Jubiliejinės durys, piligrimystės ir gailestingumo darbai tegul tampa ne santykio su Dievu priežastimi, bet pasekme ir mūsų atsaku į Dievo Gailestingumą. Jis ištinka žmogų kaip besąlyginė meilė, kurią tik vėliau seka žmogaus atsakas ir konkretūs jo veiksmai.

Vilniaus arkivyskupija