Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (gruodžio 29 d.)

„Tai yra priminimas, iš kur ateina mūsų viltis, – ji nėra tik kažkokia teorija, ją mes gauname iš Dievo artumo. Būdami šalia Dievo mes semiamės iš Jo vilties ne tik gyvenimui šiame pasaulyje, bet ir ateičiai amžinybėje. Dievas kviečia mus matyti šį gyvenimą amžinybės perspektyvoje ir priimti šią malonę mūsų gyvenimo kelionėje. Pati piligrimystė yra mūsų gyvenimo kelionės per šią žemę į amžinybę įvaizdis. Piligrimystė kviečia mus patirti tą viltį, kurią Dievo artumas mums žada. Popiežius kviečia mus tapti vilties piligrimais, kad mes ne tik priimtume, bet ir neštume tą viltį, tą žinią, tą Gerąją Naujieną kitiems“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupas.

Pirmąją Šv. Kalėdų dieną dienraštis Bernardinai.lt skaitytojams pasiūlė žurnalisto Vytauto Markevičiaus parengtą pokalbį su kardinolu Rolandu Makricku.

„Per šventųjų Kalėdų šventę mes kreipiamės į Jėzų, į Viešpatį, sakydami, kad jis yra Emanuelis – tai yra „Dievas su mumis“. Jo Gimimas dabar yra labai paprastas, nuolankus. Daugelis žmonių netgi nepastebi, kad gyvename, kad Dievas yra, kad kiekvieną dieną gauname iš Jo rankų, kad laikas ateina iš Jo, kad mūsų gyvenimas irgi prasideda čia, žemėje, bet jis nukreiptas į amžinybę. Mūsų laikas, kurį gyvename, pasikeitė po Jėzaus atėjimo į žemę, po Jo gimimo.

Todėl Kalėdos yra be galo prasminga šventė pagalvoti apie mūsų laiką, kurį gyvename kaip asmenys, apie laiką, kurį gyvena mūsų bendruomenės, mūsų šeimos. Pagalvoti, kad tas laikas nėra vien tiktai chronologija arba bėgimas nuo vienų darbų prie kitų, kad mes jau gyvename laiko pilnatvėje. Kad tas laikas paženklintinas ne vien mūsų darbais, mūsų buvimu, bet ir Dievo buvimu su mumis“, – dienraštyje Bernardinai.lt skelbiamame pokalbyje priminė kardinolas Rolandas Makrickas.

„Kalėdos tarp neapykantos ir meilės“ – straipsnį tokiu pavadinimu naujienų portale lrt.lt Kūčių dieną paskelbė filosofas Povilas Aleksandravičius. Jame apmąstomas Įsikūnijimo slėpinys ir lemtingas jo poveikis į savidestrukciją linkusiai žmonijai.

„Kalėdų krikščionybė nėra pirmiausia apie apeigas, grupę, religiją. Jos žinia nėra apie tai, kad žmonės turėtų burtis į naują religinį susivienijimą, kuris turėtų pretenziją apimti žmoniją ir, tam nepavykus, nekęsti ir naikinti visus tuos, kurie liko kitokie. Kaip dažnai krikščionys atkrisdavo į elementariausius ir tamsiausius žmogiškos prigimties mechanizmus! Kalėdų krikščionybė skelbia gerąją naujieną pasauliui ir džiaugiasi, kai žmonės jungiasi į jos tikėjimą, bet tik su sąlyga: neapykantą turi keisti meilė. Ji džiaugiasi ir dėl visų tų, kurie, likdami kitapus tikėjimo, sugeba mylėti, pranokdami prigimties blogį: šis pranokimo procesas yra mistinis Kristaus kūnas, galintis apimti visus žmones, nepriklausomai nuo jų išpažįstamos religijos“, – rašo Povilas Aleksandravičius.

Metams artėjant prie pabaigos dienraštis „Kauno diena“ apžvelgia svarbiausius Lietuvos „Carito“ veiklos įvykius. Apie tai žurnalistei Dianai Krapavickaitei papasakojo Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė. Priminusi, kad net 4,5 tūkst. „Carito“ savanorių liudija, kiek širdžių neatlygintinai rūpinasi vargstančiais, ji pasidžiaugė, kad šiais metais  „Carito“ veikla ir projektai gerokai pranoko pagalbą maistu ir drabužiais. Tai ir benamystę išgyvenančių žmonių centro veikla Kaune, 40 „Carito“ globojamų vaikų dienos centrų parapijose, daug kitų įvairių veiklų ir programų. Pokalbio metu Lietuvos „Carito“ vadovė išskyrė pagalbą karo siaubiamai Ukrainai ir prieglobsčio nuo karo Lietuvoje pasiprašiusiems Ukrainos žmonėms, paminėjo ir bendrą akciją su Lietuvos advokatūra, teikiant teisinę pagalbą vargstantiems.

Deimantė Bukeikaitė pripažino, kad požiūris į „Caritą“ kaip į krikščionišką, bažnytinę organizaciją yra nevienodas. Vienus tai atbaido, o kitus, priešingai, patraukia. „Mes esame Katalikų Bažnyčios dalis ir, jei Bažnyčia turi iššūkių, jie liečia ir mus. „Carito“ veiklos skandalai nesutrikdo. Būna žmonių, kurie sako, kad tai, kas įvyko Bažnyčioje, yra blogai, bet mes darome gerus darbus ir tai gali pagerinti ir Bažnyčios įvaizdį“, – dienraščiui „Kauno diena“ sakė Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.

Džiugus įvykis Kauno arkivyskupijoje – gruodžio 26 d. Kauno arkikatedroje į kunigus buvo įšventintas diakonas Titas Misevičius.

„Mylimas broli Titai, Tu tarsi atkartosi Viešpaties gyvenimą. Sutiksi žmogų, kuris prašys pagydymo, sutiksi minias, kurios norės klausytis tavo žodžio, nes širdyje jaus, kad juos šitaip kalbina pats Viešpats. Aukosi šventąją Auką ant altoriaus. Todėl žinok, ką darai. Gyvenk pats tuo, į ką kvieti. Įvesk žmones į šeimą, kuri ruošiasi dangui, kad jų širdys užsidegtų. Dovanok įkvėpimą, guodžiantį širdis, nes jos sukurtos dangui“, – šv. Mišių homilijoje naująjį kunigą kvietė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Parengė Giedrius Tamaševičius